Jau pusantrų metų pasaulis stengiasi išsivaduoti iš COVID-19 infekcijos gniaužtų, kuri skirtingai paveikė žmonių gyvenimus. Vieni viruso išvengė arba persirgo lengva forma, kitų organizmas stipriai kovojo, siekdamas apsisaugoti nuo šios nepažįstamos infekcijos. Atrodo, kad įveikus virusą daugiau nieko blogo nutikti nebegali, tačiau COVID-19 nepasitraukia be pasekmių. Viena iš jų – plaukų slinkimas.
Pagrindinis klausimas – kodėl? Išsamūs moksliniai tyrimai, kuriais bandoma suprasti viruso įtaką plaukų ląstelėms pasaulyje dar tik atliekami, tačiau bendrai manoma, kad virusas tiesiogiai nepaveikia plaukų folikulų. Susirgus infekcija pacientų organizmą apima didelis psichologinis stresas, kuris, tikėtina, tampa priežastimi, nulemiančia plaukų slinkimą.
Plaukų augimas yra skirstomas į tris pagrindines fazes:
- anageno fazę (pagrindinę), kurioje yra apie 90 % visų plaukų. Šios fazės metu vyksta aktyvus plaukų augimas;
- katageno fazę (pereinamąją), kurioje yra vos 1% visų plaukų. Šios fazės metu plaukų augimas po truputį lėtėja;
- telogeno fazę (ramybės), kurioje yra iki 10 % visų plaukų. Šioje fazėje seni plaukeliai iškrenta, jų vieta paliekama naujiems ir ruošiamasi vėl pradėti anageno fazę.
Šios trys fazės vyksta nesinchroniškai. Kuomet vieni plaukai auga, kiti jau gali būti ramybės fazėje. Toks nesinchroniškas plaukų augimas užtikrina ir apsaugo plaukus nuo staigaus jų išslinkimo. COVID-19 infekcijos atveju atsiranda stresas, specifinių medikamentų vartojimas, pacientų organizmas „kovoja“ prieš svetimkūnius, todėl nusilpsta. Dėl šios priežasties sutrinka įprastas plaukų augimo ciklas ir įvyksta staigus dalies plaukų perėjimas į telogeno fazę. Telogeno fazėje plaukai išlieka apie 2-3 mėnesius kol galiausiai iškrenta. Būtent todėl žmonės pastebi stiprų plaukų slinkimą ne viruso užsikrėtimo metu, o tik praėjus tam tikram laikui.
Įprasta, kad žmogus per dieną netenka apie 100 plaukų, tačiau pasireiškus telogeno fazės plaukų slinkimui, žmogus gali netekti apie 300 ar daugiau plaukų per dieną. Telogeno fazė apima visos galvos plaukų slinkimą. Mokslininkai pastebi, kad, lyginant alopecija sergančiųjų skaičių prieš kelerius metus ir šių metų pavasarį, pastebimas padidėjęs alopecijos atvejų skaičius.
Nors plaukų slinkimas po COVID-19 infekcijos yra laikinas procesas, tačiau pastebėjus pirmuosius slinkimo požymius svarbu kreiptis į gydytoją dermatologą. Gydytojas nustatys plaukų slinkimo tipą, ligos aktyvumą, atliks išsamesnius tyrimus plaukų slinkimo priežasčiai nustatyti ir paskirs tinkamas medicinines priemones, kurios padės plaukų folikulams greičiau atsistatyti. Žmonės taip pat gali padėti savo organizmui atsigauti. Svarbu vengti streso, palaikyti tinkamą darbo ir poilsio režimą, visavertiškai maitintis, mitybą praturtinant maisto produktais, turinčiais daugiau vitaminų ir svarbių mineralų, tokių kaip geležis, vitaminas D ir biotinas.
